naudinga žinoti
Užduotis “Mano diena” – refleksija apie praėjusią dieną gali būti naudinga geresniam patiriamų sunkumų įsisąmoninimui, savivertės gerinimui, santykio su vaikais stiprinimui. Užduotis skirta įvairaus amžiaus vaikams ir suaugusiems.
- Psichikos sveikatos centruose, kuriuose esate prisiregistravę, skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba teikiama be eilės psichikos sveikatos centro darbo valandomis. Svarbu žinoti, kad galima pasirinkti ir prisirašyti prie bet kurio pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros centro.
- Vaiko raidos centras teikia specializuotą bei kvalifikuotą antrinę ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą (ambulatorinę ir stacionarinę) vaikams su raidos, psichikos ir elgesio sutrikimais, vaikams, patyrusiems prievartą ir smurtą, vaikams, esantiems rizikos grupėse šiems sutrikimams atsirasti, taip pat šių vaikų tėvams (globėjams). Vaikų ligoninės registratūros tel. +370 52 720570 7-17 val. darbo dienomis. Skubi psichiatrinė pagalba teikiama visą parą Santariškių g. 7, tel. +370 52 757564, tel. +370 659 73007.
- Krizių įveikimo centre Vilniuje teikiama nemokama psichologinė pagalba kiekvieną darbo dieną nuo 16 iki 20 val., šeštadieniais 12-16 val. Tuo metu galima ateiti pas budintį psichologą arba skambinti jam tel. +370 640 51555. Psichologo konsultacijos nemokamos, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
- Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba teikia psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą miesto vaikams ir mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), pedagogams ir ugdymo įstaigoms. Registracija: tel. +370 5265 09 08 arba atvykus adresu: A.Vivulskio g. 2a, Vilnius, 12 kab.
- Asociacija „Artimiems“ – informacija apie pagalbą, jei nusižudo artimieji (pagalba sau, šeimos nariams, kolegoms, draugams ir pažįstamiems).
- Jaunimo sveikatos centre Antakalnio poliklinikoje teikiama nemokama, anoniminė trumpalaikė psichologinė pagalba Vilniaus m. gyventojams (nuo 16 metų). Antakalnio g. 59 Vilnius. Registracija tel. +370 674 90078 (pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais – 14:00-18:00; antradieniais, penktadieniais – 08:00-12:00), daugiau informacijos: psichologas@antakpol.lt.
- Budinčio gydytojo tarnyboje VšĮ Centro poliklinikoje dirba medicinos psichologai, kurie teikia skubią psichologinę pagalba visiems, išgyvenantiems krizines situacijas – konsultuotis su medicinos psichologais savaitgaliais ir šventinėmis dienomis bei naktimis gali ir asmenys, kurie galvoja apie savižudybę, mėgino (ketina) žudytis, kurie patyrė artimojo netektį ar nežino kaip elgtis įtardami, kad jų pažįstamas žmogus gali pakelti prieš save ranką. Esant paciento norui, paslauga gali būti teikiama ir anonimiškai, t. y. į sveikatos priežiūros įstaigą konsultuotis pas psichologą atvykę žmonės gali neprisistatyti. Konsultuotis pas psichologus savaitgaliais taip pat gali ateiti vaikai ir paaugliai.
- „Tėvų linijoje“ teikiamos profesionalių psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti nemokamu anoniminiu numeriu 8 800 900 12 ir pasikonsultuoti rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.
Pagalba telefonu:
- Vaikų linija 116111 (kasdien nuo 11 iki 23 val.)
- Jaunimo linija 8 800 28888 (visą parą)
- Vilties linija 116123 (visą parą)
- Pagalbos moterims linija 880066366 (visą parą)
- Sidabrinė linija 8 800 800 20 (parama senjorams)
- Линия доверия 880077277 (от 16:00)
Dalinamės mūsų specialistų rekomenduojama literatūra vaikų raidos ir pozityvaus auklėjimo temomis.
Autorė vedasi skaitytoją į vaiko fantazijas ir pasaulį, kurį kiekvienas mūsų galime pamažu atrasti savyje. Su begaline šiluma ir empatija knygos autorė pasakoja apie ankstyvojoje vaiko raidoje kylančias problemas ir atskleidžia, koks svarbus yra bandymas suprasti, nes tik supratimas kritiniais momentais gali pateikti teisingą sprendimą.
Knygą išleido leidykla “Vaga” 2017 metais. Iš anglų kalbos vertė Julija Davodinienė.
Knyga kiekvienam berniuko tėčiui ir mamai, mokytojui ar treneriui. Danas Kindlonas ir Michaelas Thompsonas – du garsūs JAV vaikų psichologai, sukaupę nemenką darbo su berniukais ir jų šeimomis patirtį – knygoje analizuoja berniukų elgesį ir emocijas.
“Didžiausias mūsų troškimas – praverti kiautą, kuriame taip rūpestingai užsidaro berniukai, ir leisti pažvelgti į tai, kas vyksta jų širdyse ir galvose. Jei mums pavyks, tikimės, kad geriau suvoksite, kaip mūsų kultūrinė aplinka stengiasi apriboti ir sugniuždyti jų emocinį gyvenimą. <…> Savo profesinėje praktikoje mums buvo gera dirbti su pačiais įvairiausiais berniukais. Kartais būdavome priblokšti jų energijos, stebėdavomės jų nemokėjimu reikšti minčių, gailėdavomės matydami juos tokius sutrikusius, o kartais tiesiog negalėdavome atsipeikėti, pamatę, kaip puikiai jie sugeba laužyti visus įsigalėjusius lyčių stereotipus ir papasakoti, ką reiškia būti žmogumi… ir berniuku.”
Danas Kindlonas ir Michaelas Thompsonas
Knygą išleido leidykla “Vaga” 2016 metais. Iš anglų kalbos vertė Ieva Šimkuvienė.
Žinomas psichiatras Daniel J. Siegel ir vaikų psichoterapeutė Tyne Payne Bryson knygoje „Auklėjimas be dramų: kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir numaldyti kylančias audras“ tyrinėja vieną daugiausiai iššūkių tėvams keliančių problemų – vaikų drausmę ir paneigia tradicinę teoriją, kad nusižengti = bausti.
Žaismingai iliustruotoje knygoje „Auklėjimas be dramų: kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir numaldyti kylančias audras“ tėvai ras paprastų ir veiksmingų patarimų, kaip elgtis prasidėjus vaiko pykčio priepuoliui ar agresijai, išmokys švelniai numalšinti jo emocines audras ir nerimus.
Išsamiai aprašytos įvairios probleminės situacijos ir jų sprendimų būdai suteiks tėvams daugiau žinių apie vaiko nervinę sistemą ir jo amžiui tinkamus auklėjimo metodus; išmokys taikiai spręsti konfliktus, įkvėps pasitikėjimo, stiprybės ir džiaugsmo kurti jaukius bei darnius santykius.
Knygą išleido leidykla “Vaga” 2015 metais. Iš anglų kalbos vertė Ema Bernotaitė.
35 metus konsultuojanti psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė knygoje kalba apie lietuvių patirtį, pritaikomą auginant mūsų vaikus:
“Mes, tėvai, nesame techninis vaikų aptarnavimo personalas, mes auginame žmogų, kuriam reikia ne tik maisto ir būsto, bet ir žmogiško santykio – meilės, dėmesio, užuojautos, bendravimo. Tik nuolatinis ryšys, kai apsikeičiame žodžiais, veiksmais ir jausmais, gimdo jautrumą, o šioje terpėje auga žmogus”.
Knygą išleido leidykla “Alma Littera” 2019 metais.
Matyti kenčiantį vaiką ir nežinoti, kaip jam padėti, – tikrai skausminga tėvų, mokytojų ir globėjų patirtis. Šioje knygoje suformuluoti principai padės tėvams ar kitiems vaikui artimiems suaugusiems išugdyti vaikų gebėjimą tinkamai elgtis, ištikus netekčiai. Šioje įtaigioje knygoje autoriai siūlo išlaisvinti vaikus nuo klaidingos minties „nesijausk blogai“ ir išmokyti juos teigiamų, veiksmingų metodų, leidžiančių įveikti netekties skausmą. Sielvartą vaikui gali sukelti daugybė įvykių, pradedant giminaičio mirtimi ar tėvų skyrybomis ir baigiant kasdieniškesniais dalykais, tokiais kaip persikraustymas ar prarastas mėgstamas daiktas. Kad ir menkas būtų sielvartas ar jį sukėlusi priežastis, svarbu suprasti, kad mylimas vaikas kenčia, o šioje turiningoje knygoje išsakomos mintys gali padėti ne tik jam, bet ir netektį išgyvenančiam suaugusiam.
Knygą išleido leidykla “Tyto alba” 2009 metais. Iš anglų kalbos vertė Žemyna Trinkūnaitė.
“Mano vaikai nesipyksta. Kaip padėti savo vaikams gyventi taikiai, kad ramiai gyventumėte ir jūs” – humoro, sveikos nuovokos ir supratimo kupina knyga, iliustruota ekspresyviais piešiniais.
Autorės – visame pasaulyje garsios tėvų ir vaikų santykių ekspertės Adele Faber ir Elaine Mazlish nesutinka su mintimi, kad nuolatiniai nemalonūs konfliktai tarp vaikų yra natūrali ir neišvengiama šeimos gyvenimo dalis. Žongliruodamos realiai įvykusiomis situacijomis jos parodo, kiek daug egzistuoja būdų, padėsiančių išmokyti vaikus gyventi taikiai ir leisti jums atsikvėpti.
Knygą išleido leidykla “Vaga” 2013 metais. Iš anglų kalbos vertė Ieva Šimkuvienė.
Šveicarų kilmės raidos psichologės Autorės Aletha Solter knyga naudinga tiek suprantant vaiko emocijas, tiek analizuojant savo – suaugusiųjų, esančių šalia verkiančio žmogaus- refleksijas.
“Kasdienybėje dažniausiai esame įpratę kovoti su verksmu – savo pačių, vaikų, artimųjų… Tad ši knyga bus tarsi gaivus oro gurkšnis, primenantis mums, kas kūno psichoterapijoje geriausiai padeda išsijudinti iš sąstingio, išsivalyti besikaupiančias emocines nuosėdas. Čia žengiamas dar vienas svarbus žingsnis – po mažytį lopinėlį atskleidžiama, kaip būtų galima padėti savo artimajam išsiverkti. Knygoje paaiškinama, kodėl svarbu neišsigąsti ir nestabdyti emocinės iškrovos per anksti. Ir tai iš tiesų yra fantastiškas indėlis į žmonių psichinės sveikatos kūrimą ir pagalbą vienas kitam kasdienėse situacijose. Rekomenduočiau visiems, kas kada nors svarstė, ką daryti, kai šalia manęs verkia brangus žmogus, arba kodėl šalia manęs niekas niekada neverkia. Puiki ir sąmonę plečianti knyga.”
Dr. Agnė Matulaitė, psichologė – psichoterapeutė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų garbės narė
Knygą išleido Žmogaus psichologijos studija 2018 metais. Iš anglų kalbos vertė Dangirutė Giedraitytė.
Šveicarų kilmės raidos psichologės Autorės Aletha Solter knyga atveria plačias galimybes, kaip būti kartu su žaidžiančiu vaiku – kaip kviesti jį žaidimui, kaip žaidimo pagalba jam padėti įveikti įvairiuose raidos tarpsniuose kylančius sunkumus.
Knyga paskatina naujai pamatyti žaidimo teikiamą naudą ir žavesį tiek tėvus, tiek kitus su vaiku būnančius suaugusiuosius – senelius, auklėtjus ir kitus svarbius žmones.
Knygą išleido Žmogaus psichologijos studija 2020 metais. Iš anglų kalbos vertė Dangirutė Giedraitytė.
Vaikai ir paaugliai į psichologo kabinetą paprastai ateina lydimi tėvų ar globėjų, susirūpinusių pakitusiu savo vaikų elgesiu, emocinėmis reakcijomis, sutrikusiais santykiais, suprastėjusiais mokymosi rezultatais ar nerimaudami, kaip vaikus gali paveikti išgyvenamos netektys bei kiti reikšmingi pokyčiai jų ar šeimos dabartiniame gyvenime. Kartais ieškoti pagalbos skatina auklėtojai, mokytojai ar kiti daug laiko su vaikais būnantys suaugusieji. Vis dažniau, turėdami žinių apie psichologus ir jų teikiamą pagalbą, čia atvykti pasiprašo ir patys vaikai.
Nėra vieno atsakymo, kada “jau laikas” kreiptis į specialistus – kai kurie tėvai vos pajutę nerimą dėl tam tikrų sunkumų požymių linkę ieškoti psichologo pagalbos, kiti į psichologo kabinetą ateina jau išbandę nemažai būdų problemoms spręsti.
Paprastai pirmų susitikimų su psichologu metu aptariami esami sunkumai ir numatomas galimas psichologinės pagalbos teikimo planas.
Kalbant su vaiku vertėtų atvirai įvardinti problemą/sunkumą, dėl kurio kreipiatės pagalbos. Psichologo konsultacijos neturi būti pristatomos kaip bausmė ar kaltinimas vaikui. Svarbu, kad visa šeima sutartų, jog šiuo metu reikia pagalbos – taip būtų užtikrinamas geresnis bendradarbiavimas ir rezultatai. Vaikui pagal jo amžių suprantama kalba galima trumpai papasakoti, kas yra psichologas – galima pasakyti, jog vaikų psichologas bando geriau suprasti kylančius vaikų sunkumus ir padeda jiems pasijusti geriau. Psichologas pamažu susipažįsta su vaiku žaisdamas, piešdamas, kalbėdamasis. Pirmo susitikimo metu psichologai paprastai supažindina vaikus su kabinetu, jame esančiais žaislais ir kitomis priemonėmis.
Bendra psichologinės ar psichoterapinės pagalbos trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir patiriamų sunkumų – psichologinis konsultavimas, kai orientuojamasi į konkrečių situacinių sunkumų sprendimą, gali trukti nuo keleto susitikimų iki kelių mėnesių, o ilgalaikė psichoterapinė pagalba – iki kelerių metų ilgalaikio ir nuoseklaus darbo.
Paprastai susitikimai su psichologu vyksta vieną – du kartus per savaitę tuo pačiu sutartu metu. Vienos konsultacijos trukmė- 45 min.
Psichologas – tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs specialistas, galintis atlikti psichologinį įvertinimą ir konsultuoti, padėti suprasti ir analizuoti kilusius sunkumus.
Į vaikų ir paauglių psichologą paprastai kreipiamasi įvairiais su vaiko raida ir auklėjimu susijusiais klausimais, vaikui ir šeimai išgyvenant netektis ar skausmingus pasikeitimus, dėl nerimą keliančio vaiko elgesio ir/ar savijautos.
Psichoterapeutas – tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu – psichoterapeutu, psichiatru -psichoterapeutu ar kt.
Vaikų ir paauglių psichoterapeutas padeda giliau pažvelgti į esamą šeimos ir vaiko situaciją, bando padėti išspręsti užsitęsusius, kasdienį vaiko ir šeimos funkcionavimą trikdančius sunkumus. Vaikų psichoterapijoje dirbama su visa šeima. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, yra reguliariai susitinkama su vaiko tėvais/globėjais.
Psichiatras – medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti, nusiunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus.